Vieną dieną viename kambaryje

You got a fast car
I want a ticket to anywhere
Maybe we make a deal
Maybe together we can get somewhere

Šitie Tracy Chapman dainos Fast Car sukasi mano “minčių grojaraštyje” nuo pat tos akimirkos kai nusipirkau mašiną. Kažkaip per tyliai čia pasakiau.

AŠ JAU TURIU MAŠINĄĄĄĄ !!!!!!!!!!! :) klink klink :) Woooohoooo!!!

Spėkit kokią? :) neatspėsit vis tiek. Kad graži, tai net abejoti nereikia :) Ar aš pirkčiau kitokią? M? :) Aš gi žiauriai faina. Nu žiauriai. Ir mašina tokia turi būti ;) Gerai, nebekankinu - pasakysiu :) Nes aš gi žiauriai faina :)

Gerai, dabar susikaupiam, pritemdom šviesas ir iš gilumos išnyra Swarovski kristalais puoštas AUDI A4.

Gaila, kad neturiu nuotraukos, parodyčiau. Nesumąsčiau kažkaip kad reikia įsiamžinti. O dabar visą savaitę nematysiu savo audukės :) Dabar ją gražiai visaip puošia, deda visokius pypsiukus (signalizaciją), keičia kremukus (tepalus), pešioja užsisipyrusį geros nuotaikos skleidėją (klimatroną, kuris vietoj šalto oro pučia šiltą). Ai, dar į batų spintą (bagažinę) reikia įsimesti šlepetes (atsarginį ratą). Tai va, o daugiau tai jai nieko nieko netrūksta. Tobula mašina :)

Gerai, o dabar apie patį pirkinį. Žiauriai graži mašina :) Jau sakiau? :) Nesvarbu, vis tiek labai graži.

Merginoms - spalva tamsiai melyna matinė (nakties mėlynumo arba beveik juoda), sedanas (čia kur normali mašina, su neilgu užpakaliu ir nenukirstu galiniu langu. Na ta, kur su bagažine normalia), 4 durų (visad tokios norėjau, nes nesuprantu automobilių su 2 durim). Mechaninė pavarų dėžė (kur pačiam bėgius reikia perjungti). Kaip jau supratot, yra kondicionierius, kas man irgi aktualu, nes nemėgstu karščio :)  Varoma benzinu.

Visiems likusiems - 1.8l variklis, tiuninguota: sportinė pakaba, žiauriai dideli ratai (neatsimenu tiksliai, spėju, kad 17″), keistas duslintuvas ir dėl to taip fainai burzgia, kažkokios žalios spyruoklės sudėtos (šito ir aš nesuprantu kas tas yr), originalus magiukas, įdėta garso sistema, papildomos kolonėlės. Šustra bėgių perjungimo svirtis (toj vietoj kur ranką uždedi forma kaip lašas ir papuošta metalu). Kas dar.. Ai, 2 airbag’ai ir ABS, kas beveik visose mašinose jau yra, ir dar vairo stiprintuvas, kas irgi beveik visur privaloma.

Na va, susakiau charakteristikas ir sėdžiu sau visa laiminga. Jei viskas bus gerai, šeštadienį parsivarysiu savo grožį:) tada ir jums parodysiu. Esu laabai laiminga. Nes nuo 10val iki 16val vaikščiojau po Utenos automobilių aikšteles ir jau buvau baisiai nusiminus, kad nieko gero nėra. Dar reiktų paminėti, kad ieškojau trijų modelių - Ford Focus, Opel Astra arba Audi4, bet senesnės. Bevaikščiodama supratau kad Ford’o nebenoriu. Liko du variantai. Pusbrolis visur vaikščiojo su manim (ačiū jam, nes be jo būčiau jau ryte nusipirkus melyną palūžusią Opel Astrą) ir vis apžiūrėjęs atidžiau mašiną kartodavo - oooo, su šita tai pyygiai važiuosi…iki pirmo servisiuko. Arba - va, žiūrėk, kokia graži, biški va padažyta garažiuky iš balionėlio, bet graži, ane? Ir galiausiai kiekvienam žingsny kartojamas - bėėėgam nuo šito lavono, bėėėgam. :)

O žinot, ką pasakė kai priėjau prie išsirinktos audi ir pasakiau, kad jos noriu? “nu..bet čia žinok tokia biški pašūstrinta”. Sakau, man tinka, kas čia dėl to šustrumo blogai? “nieko, nu bet..čia bernai tokias mašinas perka..” O aš jam - jei tau bus lengviau tai galiu apsiskelbti bernu :) Ilgai jis mindžikavo, bet kai suprato, kad man jos reikia ir be jos mirsiu, tada nusileido. Bet atsirado kita problema - jam prireikė mano didžiųjų ratų, nors beveik tokius pat turi pats :) gėris, ne? :) Tiesa, dar bandė mane nusitempti kitų mašinų pažiūrėt, aš, tiesa, biškį ir žiūrėjau..vis atsigręždama į tiuninguotą audi :) Dabar ji jau mano! Karolis sakė, kad seniai taip nesidžiaugiau, sakė labai daug čiaušku apie savo pirkinį, jau vien iš to aišku :) Jei sako, tai gal žino :)

Ta proga ir baigsiu :) bet pažadu, kad ne paskutinis įrašas apie mašinas :) Nes gi reiks išsirinkt salono kvapus, muziką susitempt i mašiną, daug darbų laukia :)

Rodyk draugams

Man atrodo, jau žinau, dėl ko būsiu suklydusi. Visai neseniai rašiau apie tai, kad toks nemalonus jausmas sekioja iš paskos kuris laikas.. Dabar šiek tiek nukrypsiu nuo temos, bet papasakot vis tiek noriu.

Neseniai žiūrrėjau laidos “Gyvai” kartojimą per Lietuvos Ryto televiziją kur dalyvavo Marijonas Mikutavičius. Kas nematęs, tai čia tokia laida-gyvo garso koncertas kaskart su kitu atlikėju. Koncerto metu tam atlikėjui kolegos, draugai siunčia video linkėjimus. Labai gražus buvo siužetas su R. Skaisgiriu. Pasakojo, kiek įvairiausių dalykų jis Marijonui pavydi. Vienas iš jų buvo dažnai Marijono užduodamas klausimas - tai kur gi yra ta gyvenimo prasmė.

Aš šiandien su labai panašiu klausimu mintyse, tik šiek tiek perfrazuotu - o kodėl taip atsitinka?

Turiu nuostabių draugų, nepamainomų. Apie tai irgi anksčiau rašiau. Tai vienas tų dalykų, apie kurį pagalvojus visada pasidaro šviesiau ir lengviau. Retai, bet kartais taip nutinka, kad aš skaudžiai apsirinku. Vadinu draugu, bet galiausiai suprantu, kad per daug geras žodis draugystė tam ryšiui apibūdinti. Šiandien dar kartą ir labai ryškiai matau, kad apsirikau. Kai viską permąstau jau šios dienos spalvom, viską matau aiškiai kaip ant delno. Taip sakant miglos akyse išsisklaidė. Daug detalių dėliojasi į vientisą mozaiką ir rezultatas ne pats maloniausias. Dar viena gyvenimo pamoka. Jų irgi reikia, kad neužsimirštum ir kad nepamirštum viską atidžiai sverti.

Man dabar labai norėtųsi susirinkti kiekvieną žodį, kurį pasakiau tam žmogui, atsiimti kiekvieną akimirką, paskirtą tik jam, susibraukti į delną visas šypsenas, kada nors padovanotas. Viską viską iki smulkmenų susigrąžinti. O negaliu. Nors visko taip velnioniškai gaila. Taip liaudiškai skūpu. Viską viską atsiimčiau, kad tik negalėtų niekuo pasinaudoti.

Nors..keistas dalykas. Visada sakiau, kad į kalnus su tuo žmogumi neičiau. Kažkoks gilus vidinis žinojimas visada buvo, kad kažkas čia ne taip, kad būtų tikra. Nenuoširdu visa tai buvo. Gal per daug saldu. Šypsenų paradas visada lydėdavo mus. Dabar galvoju, kad tai tebuvo prašieptų dantų demonstracija.

Galiu pasidžiaugti tik tuo, kad viskas labai laiku. Ir atsakymas į klausimą, kodėl taip atsitinka, šiandien ne toks ir svarbus. Linkiu sėkmės, bet taip draugauti nebenoriu.

P.S. Jei dar nesakiau, tai labai laukiu tikro pavasario. Debesys man šiandien pakuždėjo, kad jis labai skuba pas mus. Tikiu.

Rodyk draugams

Susitarkim vieną dalyką. Nekalbėkim susitikę apie mano blog’ą, gerai? Tai taip menka, kad tikrai neverta aptarimų. Viską, ką norite pasakyti apie blog’ą ar konkretų įrašą jame, rašykite komentaruose arba el. paštu.  Jūs taip gražiai man visaip sakot apie tuos rašinėlius, kad net nesmagu. Nemoku aš komplimentų tinkamai priimti. Stoviu kaip įbesta ir nepralemenu nieko daugiau kaip eilinį ačiū.

Tai va, neverskit jaustis nesmagiai, sutariam? :)

Rodyk draugams